.

Išvertė: X
Atsiuntė: partizanas

Žanras: Drama

Režisavo: Susanne Bier
Aktoriai: Mikael Persbrandt, Wil Johnson, Markus Rygaard ir kiti.

Siužetas: „Geresniame pasaulyje“ – kultinis 2010 – ųjų „Scanoramos“ filmas, pelnęs daugiausia žiūrovų simpatijų ir tapęs žiūrimiausia festivalio juosta. 2011 – aisiais filmas neliko nepastebėtas ir už Atlanto – iškovojo Auksinį Gaublį ir Oskarą kaip geriausias užsienio filmas.

Vienas pagrindinių veikėjų, Antonas (vaidina akt. Mikael Persbrandt) dirba gydytoju Afrikos pabėgėlių stovykloje. Ilgi darbo svetimame žemyne metai, matant kitų skausmą ir kančias išmokė vyrą niekuomet į agresiją ir pyktį neatsakyti tuo pačiu. Ramus, išmintingas ir pasiruošęs bet kada ištiesti pagalbos ranką – toks yra mūsų pagrindinis herojus. Deja, daug ir sunkiai dirbdamas, vyras gimtojoje Danijoje lankosi rečiau negu norėtų jo sūnus Elias (vaidina akt. Markus Rygaard). Pastarasis, itin išsiilgęs tėvo ir išmintingų jo patarimų, kenčia nuolatines patyčias mokykloje. Slėpdamas skausmą nuo kitame žemyne esančio tėvo ir su juo besiskiriančios mamos (vaidina akt. Trine Dyrholm) vaikas su kiekviena diena vis labiau užsidaro savyje.

Situacija keičiasi, kuomet į mokyklą atvyksta naujokas Kristianas (vaidina akt. William Jøhnk Nielsen) - sunkaus charakterio paauglys, išgyvenantis mamos mirtį ir kaltinantis tėvą (vaidina akt. Ulrich Thomsen) dėl jos netekties. Vos atvykęs į mokyklą naujokas stoja ginti Eliaso ir netrukus tampa jo draugu. Tuo metu į gimtinę grįžęs Antonas įsivelia į konfliktą su agresyviu automechaniku ir nesipriešina jo sumušamas vaikų akivaizdoje. Paaiškinęs vaikams, jog agresija gimdo dar didesnę agresiją vyras ramia širdimi grįžta namo, tačiau Kristianui konfliktas neatrodo baigtas. Nusprendęs, kad Eliaso tėvas buvo gėdingai pažemintas ir nesipriešindamas automechanikui pasielgė nevyriškai, vyrukas kuria keršto planą ir, pagalbon pasitelkęs Eliasą ketina atkeršyti Antono vardu.

Režisierė Susanne Bier naujausiam savo filmui subūrė laiko patikrintą profesionalų komandą – jau šeštą kartą dirbanti su operatoriumi Morten Søborg ir ketvirtą kartą su scenaristu Anders Thomas Jensen, moteris sugebėjo savo filmo idėja ir jo tematika užburti Europą. „Geresniame pasaulyje“ išties labai kokybiška juosta – gražūs vaizdai, įdomi spalvinė gama, nuostabi muzika ir puikūs aktoriai verčia žavėtis profesionaliu ir iki smulkmenų sustyguotu režisierės ir jos komandos darbu.

„Geresniame pasaulyje“ nagrinėja aktualiausias šių dienų problemas – nemokėjimą atleisti, agresiją, patyčias mokykloje, vaikus, augančius nepilnose šeimose, nepakantumą kitaip mąstantiems ar tiesiog kitokiems ir negebėjimą susikalbėti. Šias problemas iliustruoja kelios siužetinės linijos ir kelios veiksmo vietos – matome Kristiano ir Eliaso draugystę, Kristiano neapykantą tėvui ir nenorą jį išklausyti, įtemptus Eliaso tėvų santykius bei jo santykius su tėvu. Veiksmas žiūrovą nukelia nuo vargingosios, neramumų išvargintos Afrikos iki ramybės uosto Danijos, kurių žmonės, nepaisant juos užklupusių negandų tiki, jog egzistuoja geresnis pasaulis, kurio pagrindas – tikėjimas ir meilė.

Džiugina, kad filmas visos peržiūros metu išlaiko vieną manierą ir tempą – jis nešokinėja nuo dramos iki melodramos, nebalansuoja ant dinamiškumo ir statiškumo ribos. Filmo pradžioje padiktuotas lėtas ir kiek dramatiškas tempas puikiausiai išlaikomas viso filmo metu, vietomis pridedant kai ką bauginančio, romantiško ar melancholiško.

Kaip jau minėjau, labai patiko įtikinama ir tikra aktorių vaidyba, kuomet kartais atrodo, kad žiūri ne filmą, o stebi kaimynus per tvorą. Vienas pagrindinių vaidmenų atlikėjų, William Jøhnk Nielsen, įkūnijantis dvylikametį Kristianą man pasirodė labai panašus į jauną Christianą Bale – tvirta laikysena, pasitikėjimas savimi ir tas gąsdinantis žvilgsnis man priminė vieną mano mėgstamiausių Holivudo aktorių.

Filme vyrauja pasakiški peizažai, gretinama saulės išdeginta Afrika ir žaliuojanti Danija. Puikūs pagrindinių vaidmenų atlikėjai ir aiškus siužetas randa kelią į kiekvieno žiūrovo širdį. Istorija, nors ir kiek dramatiška, yra gana gerietiška, o scenarijus aiškus ir lengvai suprantamas. Būtent tai ir yra filmo sėkmės raktas – filmas aiškus, tačiau intriguojantis, nesudėtingo siužeto, tačiau sunkokos tematikos, iš pažiūros paprastas, tačiau talpinantis savyje kelias siužetines linijas ir žiūrovui siunčiamas žinutes. Filmo peržiūra pakylėja žiūrovą ir iš tiesų priverčia jaustis tarsi geresniame pasaulyje, kuriame nėra smurto ir agresijos, žmonės yra pakantesni vieni kitiems ir atjaučia išgyvenančius negandas.

[ Į Pradžią ]